Žirgas 💚
O jeigu būčiau Žirgas,-
tai skrosčiau kalnų vandenį,-
šniokščiantį upeliais ir kriokliais,-
taip greitai, kaip niekas nemoka.
vanduo tykšta po kojomis,-
o akmenys rieduliais krinta,-
uolos stačios ir
bedugnės tik šuoliai !
o jeigų būčiau Paukštis,-
tai sparnai man tik platūs,-
laisvė ir vėjas, tik eglių viršūnės /
kalnų tankmėje, kur Liudui patinka,-
o jeigu būčiau Vovorė,-
gudri tarsi lapė,-
nuo medžio ant medžio,-
šiukšdančiu oru vis slenka..
o jei būčiau Gėlė aš,-
lyg saulė geltona:
nei pienė, nei tulpė,-
saulėgrąžų kloniai,-
geltoni geltoni...
O pieva,- tik žydinti ir didinga !
nei pradžios nei galo ten nematyti.
Ten, kur poetai slapta iš ryto,
pakilę ateina rašyti.
o jeigu būčiau aš Meilė,-
nemari nemari - -
nei laikui,- nei erdvei,-
nei metams,-
viskam atspari. - -
sutiktum mane ant obels, -
žiedo vėl balto,-
matytum danguj ir
smėlio pėduose šalto.
prie jūros
atvažiuoki,- sutiksi.
jei ne čia,-
su rasa ant žolės,-
paslapčia.
apglėbsiu aš pušį,-
ant miško jau slenksčio,-
pamilsiu aš lietų,-
ant kelio, kur krenta.
🌿
Julija Tumelytė
2023